{"id":4142,"date":"2021-04-22T12:04:27","date_gmt":"2021-04-22T09:04:27","guid":{"rendered":"https:\/\/manojoniskis.lt\/be-kategorijos\/ekspertai-apie-vakcinacija-neleiskime-pandemijai-ir-antivakseriams-sugriauti-tai-ka-pasiekeme-per-30-metu\/"},"modified":"2021-04-22T12:04:27","modified_gmt":"2021-04-22T09:04:27","slug":"ekspertai-apie-vakcinacija-neleiskime-pandemijai-ir-antivakseriams-sugriauti-tai-ka-pasiekeme-per-30-metu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/2021\/04\/22\/ekspertai-apie-vakcinacija-neleiskime-pandemijai-ir-antivakseriams-sugriauti-tai-ka-pasiekeme-per-30-metu\/","title":{"rendered":"Ekspertai apie vakcinacij\u0105: neleiskime pandemijai ir \u201eantivakseriams\u201c sugriauti tai, k\u0105 pasiek\u0117me per 30 met\u0173"},"content":{"rendered":"<div>\u201ePer kelis de\u0161imtme\u010dius imunoprofilaktikos srityje Lietuvoje pasiek\u0117me i\u0161ties daug. Nacionalin\u0117 imunoprofilaktikos programa prad\u0117ta \u012fgyvendinti nuo 1992 met\u0173, per t\u0105 laik\u0105 kelet\u0105 kart\u0173 keit\u0117si Lietuvos Respublikos vaik\u0173 profilaktini\u0173 skiepijim\u0173 kalendorius, imtos naudoti vis tobulesn\u0117s ir saugesn\u0117s vakcinos. Dar po met\u0173 prad\u0117jome naudoti tik tarptautinius kokyb\u0117s standartus atitinkan\u010dias vakcinas. I\u0161 gilaus sovietme\u010dio stojome greta kit\u0173 Europos S\u0105jungos nari\u0173 \u2013 viskas bendromis valstyb\u0117s sveikatos sektoriaus ir vakcin\u0173 gamintoj\u0173 pastangomis\u201c, \u2013 komentuoja Daiva Razmuvien\u0117, Nacionalinio visuomen\u0117s sveikatos centro (NVSC) U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 valdymo skyriaus vyriausioji specialist\u0117.<\/div>\n<div>Ta\u010diau \u017emoni\u0173 mintys kasdien sukasi apie COVID-19 infekcij\u0105, tad rutininiai ir kiti skiepai i\u0161krito i\u0161 daugelio prioritet\u0173 s\u0105ra\u0161o.<\/div>\n<div>\u201eKaip jau supratome, COVID-19 i\u0161 m\u016bs\u0173 gyvenimo taip greitai ir paprastai nedings, net ir atsiradus vakcinoms. Tod\u0117l jeigu visuomen\u0117 laukia \u0161io viruso \u201emirties\u201c ir iki tol neketina r\u016bpintis savo sveikata bei kit\u0173 lig\u0173 prevencija, bijau, kad tur\u0117sime skaud\u017ei\u0173 pasekmi\u0173, nes ateityje susidursime su u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 protr\u016bkio gr\u0117sme. Si\u016blau neatid\u0117ti plan\u0173 pasiskiepyti ar paskiepyti savo vaikus\u201c, \u2013 tikina gydytoja Daiva Razmuvien\u0117.<\/div>\n<div><strong>Psichologinis vakcinacijos poveikis \u2013 itin svarbus<\/strong><\/div>\n<div>Vakcinacija gali b\u016bti atliekama d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: pagal nacionalin\u012f vaik\u0173 skiep\u0173 kalendori\u0173, prie\u0161 kelion\u0119 \u012f egzotinius kra\u0161tus, esant kai kurioms l\u0117tin\u0117ms ligoms, ruo\u0161iantis skirti imunosupresin\u012f gydym\u0105 ar tiesiog \u017emogui r\u016bpinantis savo sveikata ir stengiantis apsisaugoti nuo galim\u0173 infekcini\u0173 susirgim\u0173.<\/div>\n<div>\u201ePrie\u0161 pandemij\u0105 Lietuvoje i\u0161gyvenome \u0161iok\u012f tok\u012f skiep\u0173 atgimim\u0105, ypa\u010d po 2019 m. mus u\u017eklupusios tym\u0173 epidemijos, kai buvo registruoti 834 susirgimai \u0161ia infekcija. Pasteb\u0117jome, kad vis daugiau \u017emoni\u0173 \u0117m\u0117 skiepytis nuo \u012fvairiausi\u0173 lig\u0173. Gyventojai tapo s\u0105moningesni \u2013 2019 metai buvo bene pirmieji, kai \u0161alyje pritr\u016bko gripo vakcinos. Ta\u010diau \u0161\u012f atgimim\u0105 pristabd\u0117 COVID-19 \u2013 vien\u0105 baim\u0119 pakeit\u0117 kita\u201c, \u2013 kalba D. Razmuvien\u0117.<\/div>\n<div>Gydytoja priduria, kad kol kalbama apie negin\u010dijam\u0105 fizin\u0119 vakcinacijos nuo \u012fvairi\u0173 infekcij\u0173 naud\u0105, pamir\u0161tamas teigiamas psichologinis jos poveikis.<\/div>\n<div>\u201ePasiskiepij\u0119 nuo tam tikros ligos galime jausti saug\u016bs ir u\u017etikrinti, kad tam tikra infekcija, nuo kurios mokslas yra rad\u0119s b\u016bd\u0105 apsisaugoti, nesugriaus m\u016bs\u0173 ir m\u016bs\u0173 artim\u0173j\u0173 gyvenimo. \u0160is saugumo jausmas yra ypatingai reikalingas \u0161iandien, kai pajut\u0119 bet kokius simptomus imame galvoti apie blogiausi\u0105 \u2013 COVID-19 infekcij\u0105. Ta\u010diau atsiradus \u0161iam virusui, kiti niekur nedingo\u201c, \u2013 ai\u0161kina ji.<\/div>\n<div><strong>Vaik\u0173 skiepijim\u0105 stabdo \u201eantivakseriai\u201c?<\/strong><\/div>\n<div>\u201eKalbant apie vaik\u0173 skiepijim\u0105 nuo 2010 met\u0173 stebima skiepijimo apr\u0117p\u010di\u0173 ma\u017e\u0117jimo tendencija, galimai susijusi su \u201eantivakseri\u0173\u201c veikla. T\u0117vai re\u010diau atveda vaikus b\u016btiniems skiepams. Ta\u010diau kalbant apskritai apie po\u017ei\u016br\u012f \u012f skiepijim\u0105, iki pandemijos mat\u0117me ir labai pozityvi\u0173 tendencij\u0173. Profilaktiniams skiepams atvykdavo vis daugiau \u017emoni\u0173, kurie r\u016bpinasi savo sveikata, domisi galimomis specifin\u0117mis apsisaugojimo priemon\u0117mis ruo\u0161damiesi kelion\u0117ms, prie\u0161 skiriant inovatyvius vaistus, turin\u010dius imunosupresin\u012f poveik\u012f, ar tiesiog saugodami savo sveikat\u0105 ir vertindami savo gyvenimo kokyb\u0119\u201c, \u2013 akcentuoja D. Razmuvien\u0117.<\/div>\n<div>D\u0117l pandemijos pernai Lietuvoje suma\u017e\u0117jo skiepijimo apimtys nuo 11 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173, nuo kuri\u0173 skiepijama pagal vaik\u0173 profilaktini\u0173 skiepijim\u0173 kalendori\u0173, ir tik nuo 3 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 i\u0161augo. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties vaikams kyla rizika susirgti tokiomis ligomis kaip difterija, tymai ir poliomielitas.<\/div>\n<div>NVSC duomenimis, Lietuvoje 1-eri\u0173 met\u0173 vaik\u0173 skiepijimo nuo kokliu\u0161o apimtys suma\u017e\u0117jo 2,38 proc. palyginti su 2019 m. Pernai liko nepaskiepyti 2200 vaik\u0173. Skiepijimo nuo \u0161ios infekcijos apimtys suma\u017e\u0117jo visose am\u017eiaus grup\u0117se. To pasekm\u0117s \u2013 i\u0161aug\u0119s sergamumas kokliu\u0161u. 2019 metais juo sirgo 19 vaik\u0173, kai 2020 m. \u2013 52 vaikai ir 15 suaugusi\u0173j\u0173.<\/div>\n<div>\u201eKasmet Europoje prane\u0161ama apie 15-20 t\u016bkst. kokliu\u0161o atvej\u0173. Da\u017eniausiai diagnoz\u0117 nustatoma k\u016bdikiams. Atvej\u0173 daug\u0117ja tarp paaugli\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173. Pavyzd\u017eiui, Lietuvoje sergamumas kokliu\u0161u i\u0161augo 60 proc. palyginti su 2018-2019 m.\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia gydytoja.<\/div>\n<div>Nuo 2007 m. naujagimiai, k\u016bdikiai ir vaikai valstyb\u0117s l\u0117\u0161omis skiepijami nuo kokliu\u0161o, difterijos, stablig\u0117s, poliomielito. Nuo 2009 met\u0173 vyresni nei 25 met\u0173 asmenys kas 10 met\u0173 skiepijami nuo difterijos ir stablig\u0117s, o nuo 2015 m. \u2013 nuo kokliu\u0161o skiepijami ir paaugliai.<\/div>\n<div><strong>Suaugusiesiems taip pat reikalinga revakcinacija<\/strong><\/div>\n<div>Nacionalinio visuomen\u0117s sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumas difterija ir stablige Lietuvoje nuo 2003 met\u0173 Lietuvoje i\u0161lieka stabilus, registruojami tik pavieniai \u0161i\u0173 lig\u0173 atvejai. Ta\u010diau stabligei b\u016bdingas labai didelis mir\u0161tamumas \u2013 50\u2013100 proc. 2009-2019 m. laikotarpiu Lietuvoje u\u017efiksuota 17 stablig\u0117s atvej\u0173, 8 u\u017esikr\u0117t\u0119 \u017emon\u0117s mir\u0117.<\/div>\n<div>\u201eDidesn\u0117 rizika susirgti stablige yra vyresnio am\u017eiaus asmenims ir n\u0117\u0161\u010diosioms d\u0117l bendro susilpn\u0117jusio imuniteto, taip pat tiems, kurie niekada nebuvo skiepyti nuo \u0161ios ligos arba po paskutiniosios vakcinos pra\u0117jo daugiau kaip 10 met\u0173. Lietuvoje nuo stablig\u0117s skiepijami 2, 4, 6 m\u0117n. k\u016bdikiai, sustiprinan\u010dios vakcinos doz\u0117s skiriamos 1,5 met\u0173, 6\u20137 met\u0173 ir 15\u201316 met\u0173 vaikams. Suaugusiesiems rekomenduojama skiep\u0105 nuo stablig\u0117s kartoti kas 10 met\u0173, tai apmokama valstyb\u0117s l\u0117\u0161omis, ta\u010diau tik pakankamai nedidel\u0117 \u017emoni\u0173 dalis pareigingai pasir\u016bpina revakcinacija\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia Daiva Razmuvien\u0117.<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Baland\u017eio 26- gegu\u017e\u0117s 2 dienomis bus minima Europos imunizacijos savait\u0117, kuriai Pasaulin\u0117s sveikatos organizacija (PSO) \u0161iemet skyr\u0117 \u0161\u016bk\u012f \u201eVakcinos mus suartina\u201c. Pasak sveikatos prie\u017ei\u016bros ekspert\u0173, per keliasde\u0161imt met\u0173 Lietuvoje pasiekti puik\u016bs vakcinacijos rezultatai, ta\u010diau d\u0117l pandemijos mums, kaip ir visam likusiam pasauliui, gresia \u017eingsnis atgal.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4143,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"jnews-multi-image_gallery":[],"jnews_single_post":{"source_name":"","source_url":"","via_name":"","via_url":"","override_template":"0","override":[{"template":"1","single_blog_custom":"","parallax":"1","fullscreen":"1","layout":"right-sidebar","sidebar":"default-sidebar","second_sidebar":"default-sidebar","sticky_sidebar":"1","share_position":"top","share_float_style":"share-monocrhome","show_share_counter":"1","show_view_counter":"1","show_featured":"1","show_post_meta":"1","show_post_author":"1","show_post_author_image":"1","show_post_date":"1","post_date_format":"default","post_date_format_custom":"Y\/m\/d","show_post_category":"1","show_post_reading_time":"0","post_reading_time_wpm":"300","show_zoom_button":"0","zoom_button_out_step":"2","zoom_button_in_step":"3","show_post_tag":"1","show_prev_next_post":"1","show_popup_post":"1","number_popup_post":"1","show_author_box":"0","show_post_related":"0","show_inline_post_related":"0"}],"override_image_size":"0","image_override":[{"single_post_thumbnail_size":"crop-500","single_post_gallery_size":"crop-500"}],"trending_post":"0","trending_post_position":"meta","trending_post_label":"Trending","sponsored_post":"0","sponsored_post_label":"Sponsored by","sponsored_post_name":"","sponsored_post_url":"","sponsored_post_logo_enable":"0","sponsored_post_logo":"","sponsored_post_desc":""},"jnews_primary_category":{"id":"16"},"jnews_social_meta":{"fb_title":"","fb_description":"","fb_image":"","twitter_title":"","twitter_description":"","twitter_image":""},"jnews_override_counter":{"override_view_counter":"0","view_counter_number":"0","override_share_counter":"0","share_counter_number":"0","override_like_counter":"0","like_counter_number":"0","override_dislike_counter":"0","dislike_counter_number":"0"},"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[],"class_list":["post-4142","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-covid-19"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4142","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4142"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4142\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4143"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4142"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4142"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4142"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}