{"id":4756,"date":"2021-05-12T10:12:32","date_gmt":"2021-05-12T07:12:32","guid":{"rendered":"https:\/\/manojoniskis.lt\/be-kategorijos\/kuo-pavojingas-auksto-kraujospudzio-ir-blogojo-cholesterolio-duetas\/"},"modified":"2021-05-12T10:12:32","modified_gmt":"2021-05-12T07:12:32","slug":"kuo-pavojingas-auksto-kraujospudzio-ir-blogojo-cholesterolio-duetas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/2021\/05\/12\/kuo-pavojingas-auksto-kraujospudzio-ir-blogojo-cholesterolio-duetas\/","title":{"rendered":"Kuo pavojingas auk\u0161to kraujosp\u016bd\u017eio ir \u201eblogojo\u201c cholesterolio duetas"},"content":{"rendered":"
Kraujotakos sistemos ligomis m\u016bs\u0173 \u0161alyje serga 30,85 proc. vidutinio am\u017eiaus gyventoj\u0173. Jos kasmet nusine\u0161a daugiausia gyvybi\u0173. Lietuvos higienos instituto duomenimis, pernai nuo j\u0173 mir\u0117 22,9 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 \u2013 kiek daugiau nei pus\u0117 vis\u0173 mirusi\u0173j\u0173.<\/div>\n
Pasak gydytojos kardiolog\u0117s dr. Egidijos Rink\u016bnien\u0117s, esminiai \u0160KL rizikos veiksniai yra arterin\u0117 hipertenzija, arba auk\u0161tas kraujosp\u016bdis, ir dislipidemija \u2013 didelis \u201eblogojo\u201c cholesterolio kiekis.<\/div>\n
\u201eDidel\u0117s \u0160KL rizikos pirmin\u0117s prevencijos programos duomenys rodo, kad padid\u0117j\u0119s cholesterolis nustatomas 9 i\u0161 10 vidutinio, 45\u201365 m., am\u017eiaus \u0161alies gyventoj\u0173 ir tai yra epidemijos lygis, o arterin\u0117 hipertenzija \u2013 daugiau nei 5 i\u0161 10. Negydomos \u0161ios b\u016bkl\u0117s labai da\u017enai tampa infarkto, insulto prie\u017eastimi. Rizika susirgti \u0160KL dar padid\u0117ja, jei arterin\u0117 hipertenzija diagnozuojama kartu su dislipidemija, o tokie atvejai m\u016bs\u0173 \u0161alyje taip pat itin da\u017eni\u201c, \u2013 sako dr. E. Rink\u016bnien\u0117.<\/div>\n
Cholesterolis kelia kraujosp\u016bd\u012f<\/strong><\/div>\n
Tai, kad Lietuvoje daugeliui \u017emoni\u0173 nustatomas per didelis \u201eblogojo\u201c, arba MTL cholesterolio, kiekis, labiausiai lemia genetika, mitybos ypatumai, nejudrus gyvenimo b\u016bdas, fizinio kr\u016bvio stoka. Nors tikrintis cholesterolio kiek\u012f kraujyje \u017emon\u0117ms dar n\u0117ra labai \u012fprasta, gydytoja pataria vis d\u0117lto reguliariai atlikti \u0161iuos tyrimus, nes padid\u0117j\u0119s cholesterolis turi tiesiogin\u0117s \u012ftakos kraujosp\u016bd\u017eiui, o kartu ir \u0160KL atsiradimui.<\/div>\n
\u201eMokslin\u0117je literat\u016broje nurodoma, kad auk\u0161tas cholesterolis skatina kraujo spaudimo did\u0117jim\u0105. Auk\u0161tas cholesterolis pa\u017eeid\u017eia vidin\u012f kraujagysli\u0173 sluoksn\u012f \u2013 endotel\u012f, d\u0117l to sutrinka fiziologinis vazomotorinis kraujagysli\u0173 aktyvumas, did\u0117ja kraujo spaudimas ir i\u0161sivysto arterin\u0117 hipertenzija. Taip nekoreguojamas, da\u017enai smulkmena laikomas cholesterolis u\u017esuka vis\u0105 \u0160KL mechanizm\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina dr. E. Rink\u016bnien\u0117.<\/div>\n
Da\u017enai manoma, kad jei kraujosp\u016bdis ar cholesterolio kiekis padid\u0117j\u0119s ne\u017eymiai, tai gydyti nereikia. Visgi gydytoja tikina, kad toks manymas klaidingas \u2013 jeigu \u0161ios ligos eina kartu, da\u017enai net ir ma\u017eesni skai\u010diai lemia didel\u0119 rizik\u0105.<\/div>\n
\u201eTod\u0117l vertindami \u0160KL rizik\u0105 paprastai vertiname ne vien\u0105 veiksn\u012f, o j\u0173 derinius, nes rizikos veiksniai sustiprina vienas kito poveik\u012f, dar labiau padidindami lig\u0173 tikimyb\u0119. Tada pagal tam tikrus kriterijus nustatoma, kokia yra bendra \u0160KL rizika: ma\u017ea, vidutin\u0117, didel\u0117 ar labai didel\u0117. Ma\u017eos ir vidutin\u0117s rizikos grup\u0117ms gali pakakti pakoreguoti gyvensen\u0105, esant didelei ir labai didelei, jau b\u016btinas ir medikamentinis gydymas\u201c, \u2013 komentuoja medik\u0117.<\/div>\n
Lengviau kontroliuoti rizik\u0105, nei gydyti lig\u0105<\/strong><\/div>\n
Europos kardiolog\u0173 draugija nurodo, kad net 80 proc. \u0160KL atvej\u0173 galima i\u0161vengti kontroliuojant j\u0173 rizikos veiksnius: arterin\u0119 hipertenzij\u0105, dislipidemij\u0105, nutukim\u0105, metabolin\u012f sindrom\u0105, diabet\u0105. Prie rizikos veiksni\u0173 priskiriami ir r\u016bkymas bei \u017emogaus am\u017eius.<\/div>\n
Dr. E. Rink\u016bnien\u0117s teigimu, \u0160KL rizika did\u0117ja kelis kartus, jei \u017emogui diagnozuojama lipitenzija \u2013 arterin\u0117 hipertenzija kartu su dislipidemija.<\/div>\n
\u201ePasaulyje lipitenzija nustatoma daugiau nei pusei pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 arterine hipertenzija, Lietuvoje \u2013 net 90 proc. Da\u017enai \u017emon\u0117s \u0161i\u0173 b\u016bkli\u0173 ne\u012fvardija kaip lig\u0173 arba net ne\u017eino, kad jomis serga, nes jau\u010diasi visi\u0161kai gerai: dislipidemija visai nesukelia simptom\u0173, o i\u0161 sergan\u010di\u0173j\u0173 arterine hipertenzija simptomus jau\u010dia tik tre\u010ddalis.<\/div>\n
Pasitaiko atvej\u0173, kai \u012f reanimacij\u0105 su miokardo infarktu patek\u0119 \u017emon\u0117s sako, kad jie yra visi\u0161kai sveiki, bet patikrinus nustatomas ir auk\u0161tas kraujo spaudimas, ir padid\u0117j\u0119s cholesterolis. Riba tarp sveiko ir ligoto \u0161iuo atveju yra labai slidi, tod\u0117l itin svarbu \u017einoti apie rizikos veiksnius. Tik \u017einant galima juos gydyti ir i\u0161vengti infarkt\u0173, insult\u0173 ir mir\u010di\u0173\u201c, \u2013 akcentuoja gydytoja.<\/div>\n
B\u016bt\u0173 puiku u\u017eb\u0117gti miokardo infarktui u\u017e aki\u0173. Bet kaip \u017emogus gali \u017einoti, kad jam gresia i\u0161eminis \u012fvykis? Lietuvoje vyksta \u0160KL Prevencijos programa. Vyrai, 40\u2013 55 m. am\u017eiaus, ir moterys, 50\u201365 m. am\u017eiaus, dar nesirg\u0119 miokardo infarktais ar insultais, kart\u0105 metuose gali pasitikrinti sveikat\u0105 kreip\u0119si \u012f savo \u0161eimos gydytoj\u0105. Konsultacijos metu pamatuojamas kraujo spaudimas ir kiti rodikliai, atliekamas kraujo tyrimas cholesterolio ir gliukoz\u0117s koncentracijai nustatyti. \u012evertinus visus parametrus, nustatoma \u017emogaus rizika susirgti \u0160KL. Jei yra poreikis, pacientas nukreipiamas kardiologo konsultacijai ir nuodugnesniam i\u0161tyrimui.<\/div>\n
Gydant vien\u0105 lig\u0105, gydoma ir kita<\/strong><\/div>\n
Pasak gydytojos kardiolog\u0117s, pacientai, kuriems diagnozuojama arterin\u0117 hipertenzija kartu su dislipidemija, neretai baiminasi didelio kiekio table\u010di\u0173 ir \u012f j\u0173 vartojim\u0105 \u017ei\u016bri pro pir\u0161tus.<\/div>\n
\u201eVilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinik\u0173 duomenimis, apie 60 proc. pacient\u0173, kuriems diagnozuota gydymui atspari arterin\u0117 hipertenzija, sudaro asmenys, neteisingai vartoj\u0119 parinktus vaist\u0173 derinius arba nutrauk\u0119 gydym\u0105 d\u0117l to, kad reik\u0117jo vartoti daug table\u010di\u0173.<\/div>\n
Savavali\u0161kas paskirto gydymo koregavimas neramina, nes nepadeda gydyti ligos, blogina jos eig\u0105. D\u0117l to geresniam gydymo re\u017eimui u\u017etikrinti labai efektyv\u016bs vadinamieji sud\u0117tiniai vaistai \u2013 politablet\u0117s, kuriose apjungiami arterinei hipertenzijai ir dislipidemijai kontroliuoti skirti vaistai\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia dr. E. Rink\u016bnien\u0117.<\/div>\n
Ji sako, kad bene visi pacientai \u012f politabletes reaguoja labai teigiamai, nes taip suma\u017e\u0117ja vartojam\u0173 table\u010di\u0173 kiekis, o lig\u0173 gydymas nepasikei\u010dia ar net pager\u0117ja. Be to, kuo ma\u017eiau table\u010di\u0173 reikia i\u0161gerti, tuo re\u010diau pacientai pamir\u0161ta tai padaryti, d\u0117l ko akivaizd\u017eiai ger\u0117ja paskirto gydymo re\u017eimo laikymasis ir lig\u0173 kontrol\u0117.<\/div>\n
\u201eYra ir daugiau tokios vaisto formos privalum\u0173. Moksliniai duomenys rodo, kad statinai, skirti cholesteroliui ma\u017einti, turi ir kraujo spaudim\u0105 ma\u017einant\u012f poveik\u012f. Taip pat pasteb\u0117jome, kad skiriant politabletes da\u017eniau pavysta pasiekti tikslines cholesterolio reik\u0161mes, nei skiriant vaistus nuo arterin\u0117s hipertenzijos ir dislipidemijos atskiromis tablet\u0117mis\u201c, \u2013 teigia medik\u0117.<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Daugiausia Lietuvos gyventoj\u0173 mir\u0161ta nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 (\u0160KL) \u2013 2020 m. jos tapo beveik 53 proc. mir\u010di\u0173 prie\u017eastimi, rodo Lietuvos higienos instituto duomenys. Medik\u0173 teigimu, pagrindin\u0117 prie\u017eastis \u2013 epidemijos lyg\u012f siekiantis \u0161ias ligas lemian\u010di\u0173 rizikos veiksni\u0173 paplitimas.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4757,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"jnews-multi-image_gallery":[],"jnews_single_post":{"source_name":"","source_url":"","via_name":"","via_url":"","override_template":"0","override":[{"template":"1","single_blog_custom":"","parallax":"1","fullscreen":"1","layout":"right-sidebar","sidebar":"default-sidebar","second_sidebar":"default-sidebar","sticky_sidebar":"1","share_position":"top","share_float_style":"share-monocrhome","show_share_counter":"1","show_view_counter":"1","show_featured":"1","show_post_meta":"1","show_post_author":"1","show_post_author_image":"1","show_post_date":"1","post_date_format":"default","post_date_format_custom":"Y\/m\/d","show_post_category":"1","show_post_reading_time":"0","post_reading_time_wpm":"300","show_zoom_button":"0","zoom_button_out_step":"2","zoom_button_in_step":"3","show_post_tag":"1","show_prev_next_post":"1","show_popup_post":"1","number_popup_post":"1","show_author_box":"0","show_post_related":"0","show_inline_post_related":"0"}],"override_image_size":"0","image_override":[{"single_post_thumbnail_size":"crop-500","single_post_gallery_size":"crop-500"}],"trending_post":"0","trending_post_position":"meta","trending_post_label":"Trending","sponsored_post":"0","sponsored_post_label":"Sponsored by","sponsored_post_name":"","sponsored_post_url":"","sponsored_post_logo_enable":"0","sponsored_post_logo":"","sponsored_post_desc":""},"jnews_primary_category":{"id":"176"},"jnews_social_meta":{"fb_title":"","fb_description":"","fb_image":"","twitter_title":"","twitter_description":"","twitter_image":""},"jnews_override_counter":{"override_view_counter":"0","view_counter_number":"0","override_share_counter":"0","share_counter_number":"0","override_like_counter":"0","like_counter_number":"0","override_dislike_counter":"0","dislike_counter_number":"0"},"footnotes":""},"categories":[35],"tags":[],"class_list":["post-4756","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4756","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4756"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4756\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4757"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4756"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4756"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/ww1.rina.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4756"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}