THE SNEAKERS
  • Home
    • Home – Layout 1
    • Home – Layout 2
    • Home – Layout 3
No Result
View All Result
Portalas
  • Home
    • Home – Layout 1
    • Home – Layout 2
    • Home – Layout 3
No Result
View All Result
Portalas
No Result
View All Result

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje dėl pandemijos išlieka aukštas nerimo ir liūdesio lygis. Kaip juos sumažinti?

RINA by RINA
2021 9 kovo
in COVID-19, Sveikata
0
Share on FacebookShare on Twitter
Per pirmąjį karantiną kovo mėn. net 64 proc. Lietuvos gyventojų jautė nerimą, vėliau šis jausmas kiek atlėgo, tačiau rudenį vėl pakilo, o sausio mėnesį 43 proc. žmonių teigė jaučiantys nerimą, t.y., panašiai, kaip pirmojo karantino pabaigoje – gegužę ir birželį.
Dar blogesnį vaizdą matome stebėdami liūdesio dinamiką. 2020 metų kovą jo lygis buvo aukščiausias –  47 proc., vėliau slūgo iki 37 proc., o sausį vėl šoktelėjo iki 44 procentų. Taigi, beveik pusė Lietuvos jau beveik metus gyvena padidinto nerimo ir liūdesio būsenoje.
„Pakilęs nerimo lygis rodo neapibrėžtumą dėl ateities. Tai visiškai suprantama, nes niekas iš mūsų negali kontroliuoti pandemijos bei žmonės yra priversti tik laukti, kada ir kokių veiksmų imsis atsakingi asmenys. Kai didelę laiko dalį praleidžiame nerimo būsenoje, tai neišvengiamai atsilieps sveikatai. Ir šio poveikio sveikatai tikruosius rezultatus, deja, pamatysime po kurio laiko. Liūdesio poveikį, matomai, daugiausia matysime pablogėjusios psichinės būsenos rodikliuose“, – sako „Žmogaus studijų centro“ prezidentas, psichologas doc. Gintaras Chomentauskas.
Paklaustas, ką galime patys padaryti, kad sumažintume nerimo lygį savo kasdienybėje, jis pabrėžė būtinybę rasti būdų, kaip valdyti nerimą. Pavyzdžiui, kruopščiai planuojant savo dienotvarkę ir kontroliuojant, stabdant savo negatyvias mintys.
„Mažinti nerimą taip pat padeda fizinis krūvis ir malonumų planavimas. Patarčiau žmonėms bent po pusvalandį kasdien pasimankštinti. Kadangi esame izoliuoti namuose, būtina, be darbo, rasti laiko malonumams ir savo mėgstamoms veikloms, kurios padeda atitraukti dėmesį nuo nerimastingų minčių.  Liūdesys karantino metu daugiausiai susijęs su bendravimo stoka, vienišumo jausmu. Todėl būtina kuo daugiau bendrauti – tegul ir virtualiai, ar paskambinti ir pasikalbėti su artimaisiais, draugais, kolegomis. Tik ne apie kovidą! Jūsų skambutis gali jūsų draugui ar artimajam nuskaidrinti visą dieną“, – pabrėžia psichologas.
Tyrimo partnerės bendrovės „Gjensidige“ vadovas Marius Jundulas sako, kad emocinė žmonių būklė nėra vien jų pačių reikalas – verslas taip pat rūpinasi savo darbuotojų savijauta.
„Čia ypatingas vaidmuo tenka verslo vadovams, kurie gali sumažinti neapibrėžtumo dėl ateities jausmą, kuris ir kelia nerimą. Svarbu daugiau bendrauti su darbuotojais, pasakyti jiems įmonės planus, nubrėžti veiklos gaires, parodyti aktyvų darbuotojų vaidmenį įmonės veikloje – tai padės žmonėms jausti mažiau nežinomybės ir nerimo“, – sako „Gjensidige“ vadovas.
Jis pasidalijo savo įmonės pavyzdžiu, kai bendrovė aktyviai inicijuoja darbuotojų bendravimą virtualiai, skatina dalintis nuomonėmis, emocijomis ir asmeniniais sprendimais, kaip kam pavyksta dirbti iš namų. M. Jundulo nuomone, galimybė jaustis priklausančiam įmonės komandai, kuri užsibrėžia tikslus ir jų siekia, mažina neapibrėžtumo ir nežinios lygį.
„Gjensidige“ vadovas papasakojo, kad atliko ir jo vadovaujamos įmonės emocinės būsenos tyrimą, kuris parodė, kad 87 proc. darbuotojų žvelgia į ateitį su viltimi, 84 proc. yra patenkinti gyvenimu. M. Jundulo manymu, tam labai pasitarnavo nuolatinė komunikacija su darbuotojais
Tiesa, 59 proc. darbuotojų atsakė, kad trūksta betarpiško bendravimo. Tam įmonė inicijuoja įvairias neformalias veiklas, kurios padėtų kolegoms kartu gyventi ne tik darbo ritmu, bet ir laisvalaikiu.
„Žmogaus studijų centro“ vadovas G. Chomentauskas atkreipia dėmesį, kad darbdaviams žmonių emocinė savijauta šiandien ypatingai turėtų rūpėti, nes tai tiesiogiai susiję su darbo efektyvumu, žmonių įsitraukimu į įmonės veiklą ir darbo rezultatais. Aukštas nerimo lygis rodo, kad žmonėms trūksta ateities perspektyvos.
„Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė pabrėžia informacinės erdvės svarbą žmonių emocinei būklei.
„Nuo pat pirmojo karantino pradžios mes nuolat atliekame visuomenės apklausas, leidžiančias įvertinti ne tik žmonių emocinę savijautą, bet ir tai, kokie informacijos apie situaciją šaltiniai jiems yra svarbiausi. Rezultatai rodo, kad tiek tradicinė žiniasklaida (televizija, radijas), tiek internetinė žiniasklaida ir socialiniai tinklai vaidina svarbų ir, deja, dažnai neigimas emocijas skatinantį vaidmenį. Tad apgalvota, racionali ir aiški komunikacija visuomenei yra vienas iš svarbesnių veiksnių, galinčių prisidėti prie geresnės emocinės būsenos palaikymo”, – sako „Baltijos tyrimų“ vadovė.

Related Posts

Specialistai įspėja: riba tarp tik vienos tabletės ir priklausomybės gali būti labai slidi
Gaisrai

Specialistai įspėja: riba tarp tik vienos tabletės ir priklausomybės gali būti labai slidi

Raminamieji ir migdomieji vaistai dažnai atrodo kaip greitas sprendimas, kai kelias naktis nepavyksta užmigti ar užklumpa stiprus nerimas. Tačiau...

by RINA
2026 11 liepos
GMPT parką papildo šešios dešimtys naujų automobilių
Gaisrai

GMPT parką papildo šešios dešimtys naujų automobilių

Siekdama tobulinti būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą gyventojams, Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) atnaujina savo automobilių parką. Iki birželio...

by RINA
2026 7 gegužės
Nuo balandžio – paprastesnė generinių vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą tvarka
Gaisrai

Nuo balandžio – paprastesnė generinių vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą tvarka

Šiandien įsigalioja atnaujinta vaistinių preparatų įrašymo į kompensavimo sąrašus tvarka, kuri supaprastins generinių ir panašių biologinių vaistų įtraukimą į...

by RINA
2026 1 balandžio
Plečiamas kompensuojamųjų vaistų sąrašas: daugiau galimybių onkologinių pacientų gydymui
Gaisrai

Plečiamas kompensuojamųjų vaistų sąrašas: daugiau galimybių onkologinių pacientų gydymui

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija pasiūlė ir sveikatos apsaugos ministrė savo įsakymu įtvirtino, kad nuo balandžio...

by RINA
2026 26 kovo
Next Post

Atvykstant į Lietuvą būtina turėti neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Portalas

Separated they live in Bookmarksgrove right at the coast of the Semantics, a large language ocean. A small river named Duden flows by their place and supplies it with the necessary regelialia. It is a paradisematic country, in which roasted parts of sentences fly into your mouth.

Subscribe Our Newsletter

[mc4wp_form]
© 2019 JNews – Premium WordPress news & magazine theme by Jegtheme.
No Result
View All Result
  • Buy JNews
  • Homepage
    • Home – Layout 1
    • Home – Layout 2
    • Home – Layout 3

© 2026 JNews - Premium WordPress news & magazine theme by Jegtheme.