„Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – tai su amžiumi atsirandantis centrinės tinklainės dalies pakenkimas, lydymas ženklaus ir negrįžtamo centrinio regėjimo praradimo. Labai gaila, tačiau šios ligos atvejų daugėja, o remiantis naujausių tyrimų duomenimis, išsivysčiusiose šalyse, tarp vyresnių nei 50 metų asmenų, tai – dažniausia silpnaregystės priežastis pasaulyje“, – teigia gydytoja oftalmologė Eglė Skarupskienė.
Mėlynakiai ir moterys serga dažniausiai
Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, kaip ir bet kokių kitų ligų, atsiradimą, lemia dviejų tipų veiksniai: nemodifikuojami, tokie kaip amžius ir lytis, ir modifikuojami – gyvensena.
„Statistika rodo, kad egzistuoja įgimti veiksniai, kurie lemia didesnį polinkį sirgti amžine geltonosios dėmės degeneracija – tai moteriška lytis ir mėlyna akių spalva. Tamsiaakių akies rainelėje ir tinklainėje yra daugiau pigmento melanino, kuris apsaugo tinklainę nuo toksiško šviesos poveikio, o tai kartu lemia ir sumažėjusią amžinės geltonosios dėmės degeneracijos išsivystymo riziką“, – pasakoja E. Skarupskienė.
Anot jos, riziką susirgti geltonosios dėmės degeneracija lemia ir mūsų pačių elgesys. Iš modifikuojamų rizikos veiksnių didžiausią reikšmę turi rūkymas ir mitybos įpročiai. Pavyzdžiui, rūkymas tikimybę susirgti šia akių liga padidina du kartus.
„Žmonės, kurie surūko daugiau nei dvidešimt cigarečių per dieną, yra 2,5 karto labiau linkę susirgti geltonosios dėmės degeneracija, nei nerūkantys. Kiti faktoriai, lemiantys ligos atsiradimą, yra nutukimas, lėtinės ligos (cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija) ir alkoholio vartojimas. Taip pat ypatingai svarbus faktorius yra saulės ultravioletiniai spinduliai, kurių ilgalaikis poveikis neigiamai veikia tinklainę ir lemia greičiau progresuojančius įvairius pokyčius tinklainėje“, – teigia „Kardiolitos klinikų“ gydytoja oftalmologė.
Apie ligą įspėja smarkiai suprastėjęs regėjimas
Nepriklausomai nuo to, ar kasdieniniame gyvenime saugome savo akis ar ne, su amžiumi prastėjantis regėjimas vargina daugelį žmonių. Vis dėlto, E. Skarupskienė įspėja, kad nusilpęs matymas bei tam tikri regos pakitimai gali įspėti ir apie amžinės geltonosios dėmės degeneracijos pradžią.
„Pirmieji geltonosios dėmės degeneracijos požymiai gali būti skirtingi, tačiau pagrindiniai jų – centrinio matymo pablogėjimas, kuomet žmogus regos centre ima matyti dėmę, pasikeičia spalvinis pojūtis, taip pat bendras suprastėjęs regėjimas. Kai kurie pacientai ima matyti pakitusias daiktų formas, pavyzdžiui kreivas sienas arba „iškritusias“ raides skaitant“, – pasakoja gydytoja oftalmologė.
Susirgus geltonosios dėmės degeneracija, visada nukenčia abi akys, tačiau ligos laipsnis ar forma gali būti skirtingi. Bendrai yra išskiriamos dvi geltonosios dėmės degeneracijos formos – sausoji ir šlapioji.
„Esant sausajai ligos formai, palengva nyksta tinklainėje esantys receptoriai ir žmogus ima matyti vis prasčiau. Esant šlapiąjai formai – tarp tinklainės sluoksnių atsiranda skystis, dėl kurio matymas tampa lyg „per vandenį“, atsiranda vaizdo kreivinimas. Progresuojant tiek vienai, tiek kitai ligos formai, regėjimas palaipsniui blogėja“, – pasakoja „Kardiolitos klinikų“ Akių ligų centro gydytoja E. Skarupskienė.
Ligos kontrolė – misija įmanoma
Išgirdus geltonosios dėmės degeneracijos diagnozę, gali išgąsdinti faktas, kad ši liga nėra išgydoma. Vis dėlto, gydytoja primena, kad jos progresavimą sustabdyti įmanoma, o ankstyva diagnostika užtikrina efektyvų gydymą.
„Šlapioji ligos forma turi visame pasaulyje pripažintą gydymą, leidžiantį stabilizuoti ar stabdyti ligos progresavimą, tačiau esant sausajai formai, standartizuoto patvirtinto gydymo kol kas nėra. Tinklainės receptorių nykimą stabdo subalansuota mityba, tam tikros medžiagos ir maisto papildai: liuteinas, zeaksantinas, vitaminai C, A ir E, cinkas, varis bei omega-3 rūgštys. Siekiant geresnio ligos valdymo, taip pat svarbu pilnavertė subalansuota mityba. Į savo maisto racioną reikėtų įtraukti daugiau lapinių daržovių bei žuvies“, – patarimais dalinasi gydytoja.
E. Skarupskienė teigia, kad pradinėse ligos stadijose žmogus nejaučia absoliučiai jokių simptomų, o pradinius pakitimus galima pastebėti tik apsilankius gydytojo kabinete ir atlikus reikiamus tyrimus. Atvykus į gydytojo oftalmologo konsultaciją, pirmiausia įvertinamas regos aštrumas, koreguojamos refrakcinės ydos, tokios kaip trumparegystė, toliaregystė ar astigmatizmas, taip pat atliekamas Amslerio tinklelio tyrimas.
Tuomet pacientui atliekamas pagrindinis – optinės koherentinės tomografijos tyrimas, kurio dėka diagnozuojama geltonosios dėmės degeneracija. Ši itin tiksli neinvazinė patikra leidžia įvertinti centrinės tinklainės dalies pakitimus mikronų tikslumu. Atsižvelgdamas į apžiūros rezultatus, gydytojas pateikia rekomendacijas ir pacientą supažindina su tolimesne gydymo eiga.
Staiga pablogėjus regėjimui, atsiradus vaizdo kreivinimui (metamorfopsijoms) ar dėmei regos centre, nedelskite ir užsiregistruokite į gydytojo oftalmologo konsultaciją, kadangi ankstyva ligos diagnostika yra svarbiausias veiksnys, leidžiantis užtikrinti efektyvų gydymą ar net išvengti apakimo.
