Vizitas Novoselicoje miesto gimtadienio proga trumpas, tačiau labai intensyvus ir prasmingas. Savo šventės dieną miestas minėjo kitaip nei įprasta – kukliai, tačiau išdidžiai! Nepalaužta valia – nors ir girdint perspėjimus apie gresiantį oro pavojų, motyvuotai, nes yra įsitikinę savo pergale ir visos Ukrainos išlaisvinimu, prasmingai, nes vieningi kaip niekada. Vieningi – kaip ir visa Ukraina.
Dėkojame savivaldybės vadovams – merei Marijai, jos pavaduotojams ir visai komandai už suteiktą galimybę, kiek tai buvo galima, atvirai pasikalbėti su Novoselicos įgulos kariais, kurie vien savo ramybe ir profesionalumu įtikina visuomenę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasirengimu visoje šalyje duoti atkirti priešui, ką įrodo ir profesionaliai įrengta karinė inžinerinė infrastruktūra. Galimybę apsilankyti pabėgėlių centruose, susitikti su ten gyvenančiomis moterimis, vaikais ir senjorais, pasitraukusiais iš karo naikinamos Ukrainos, kurių nuoširdumas ir atvirumas ir mums perdavė tikro ukrainietiško pykčio, o jis labai motyvuoja. Galimybę pagerbti dėl Ukrainos ir visos Europos laisvės savo gyvybę paaukojusius karius. Didžiulė pagarba kolegoms už jau trečią karo mėnesį, pamiršus šeimas ir asmeninį gyvenimą, dirbantiems ir užtikrinantiems orių socialinių paslaugų teikimą, rūpestį ir dėmesį vaikams.
Pokalbiuose su ukrainiečiais jaučiasi pasididžiavimas savo turima žeme, kurios kiekvieną plotelį stengiamasi apsėti tam, kad Ukraina kuo greičiau atsigautų po patirtų niokojimų. Žemė ukrainiečius gelbėjo visada. Beje, savivaldybė tam taip pat skiria didelį dėmesį, ir tai yra vienas iš svarbiausių prioritetų jos vadovams.
Mūsų atvežtas dar vienas humanitarinis krovinys (turniketai ir kitos medicininės priemonės) jau tą pačią dieną buvo siunčiamas kariams. Todėl tariu nuoširdų ačiū visiems ir kiekvienam joniškiečiui už teikiamą paramą Ukrainai. Tai, kas atrodo nereikšminga mums, – jiems yra labai svarbu.
Kai viską pamatai savo akimis, kai pabūni nepalaužiamos valios ir tikėjimo pergale liudytoju, matai kasdieninius darbus, siunčiamą paramą kariaujantiems, suteikiamą prieglobstį nuo karo kenčiantiems, pagarbą kariams – tiesiog žinai, kad ukrainiečiai – nepalaužiama tauta! Negali jais nesižavėti. Bet ir negalime jų vienų palikti šitame pragare, negalime sustoti padėti. Tik dėl jų stiprybės ir pasiaukojimo mes sėdime šiltai ir saugiai su savo artimaisiais. Mums niekas negresia. O jie išgyvena tikrą pragarą, ir mes visi jiems liksime skolingi už tai amžinai. Padėti jiems – yra mūsų pareiga! Kol jie kariaus, tol mes turime būti jų stiprus ir patikimas užnugaris ir draugas.
Šlovė kiekvienam ukrainiečiui, kuris šiandien kovoja prieš Rusijos agresiją, kiekvienam, kuris priešinasi okupantams su ginklais rankose ar savo kasdieniniame darbe kuria Ukrainos pergalę. Amžina atmintis ir pagarba žuvusiems.
